Vartotojų vertinimas: / 9
BlogasLabai geras 

Kodėl seksualiai aktyvi mergina – kekšė, o toks pats vaikinas – eržilas?

Lietuvoje atliktas studentų seksualinio elgesio tyrimas parodė, kad merginos pradeda lytiškai santykiauti vidutiniškai nuo 17,59 metų, vaikinai – nuo 16,44. Vienkartinių nuotykių turėję nurodė 70 proc. vaikinų ir 48 proc. merginų, o 64,7 proc. vaikinų ir 52 proc. merginų bent su vienu partneriu mylėjosi be prezervatyvo. Anot tyrėjų, rizikingą jaunuolių elgesį skatina mūsų patriarchalinės visuomenės nuostatos, kad moteris turi būti pasyvi ir paklusni, o vyras – aktyvus ir savarankiškas. Todėl lytiškai aktyvi mergina vadinama kekše, o toks pat vaikinas yra kietuolis.

Merginos – vis dar seksualiai pasyvesnės

Prieš keletą metų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atlikto tyrimo „Rizikingo studentų seksualinio elgesio ir jų psichosocialinių savybių ryšys“ duomenimis, apskritai lytinių santykių nurodė turėję 75,7 proc. 18-20 metų vaikinų ir 58,8 proc. merginų. 34 proc. merginų ir 48 proc. vaikinų nurodė turėję ir vienkartinių lytinių santykių, ir lytinių santykių be prezervatyvo. Tai laikoma itin rizikingu seksualiniu elgesiu.

Tyrimui buvo sufomuluotos hipotezės: įsipareigojimai pasirinkimams (prisiimtas tapatumas) susiję su saugesniu seksualiniu elgesiu; geresnė santykių su tėvais, ypač su mama, kokybė susijusi su vėlesne lytinių santykių pradžia ir saugesniu seksualiniu elgesiu; geresnė santykių su draugais kokybė bus susijusi su saugesniu seksualiniu elgesiu.

Tyrimo metu nustatyta, kad svarbų vaidmenį formuojant jaunuolio seksualinį elgesį vaidina šeima ir draugai. Bendraamžiai turi įtakos jaunuolių požiūriui į lytinius santykius, tampa vaidmenų modeliais, padeda suformuoti elgesio normas. Pastebėta, kad ypač stiprus draugų poveikis merginų lytiniam elgesiui. Vaikinai tokio poveikio nepatyrė, tačiau pastebėta tendencija, kad draugų pasirinkimas yra susijęs su jų lytiniu aktyvumu.

Kai asmuo renkasi gyvenimo tikslą ar vertybes, didesnė yra tėvų įtaka. Daugelis jaunuolių nė nesusimąstydami perima savo tėvų vertybes, religiją, laikosi tų pačių politinių pažiūrų. Paprastai nesistengiama atskirti tėvų ir draugų vertybių sistemas. Draugus asmuo renkasi pagal tai, kiek panašios yra jų nuostatos ir vertybės, kurias perėmė iš tėvų, o išsiplėtus socialinei aplinkai, savo vertybes derina su turimomis draugų.

Priešingai nei buvo tikėtasi, tyrimas atskleidė prisiimto tapatumo ir rizikingo seksualinio elgesio ryšį tarp merginų. Prisiimtas tapatumas iš esmės yra orientuotas į autoritetą. Iš pirmo žvilgsnio tai turėtų apsaugoti nuo rizikingo elgesio, tačiau, kita vertus, polinkis nekvestionuojamai sekti autoritetais trukdo ugdyti savarankiškos situacijos analizės ir sprendimų priėmimo įgūdžius. Polinkis sekti autoritetais merginas gali netgi pastūmėti rizikingam seksualiniam elgesiui, ypač kai autoritetu tapęs vyresnis vaikinas pasiūlo romantišką vienos nakties nuotykį be prezervatyvo.

Du lygybės lazdos galai

Vieno iš tyrimo iniciatorių, VDU Bendrosios psichologijos katedros lektoriaus dr. Visvaldo Legkausko teigimu, ypač kai tėvai auklėja mergaites, jie įsitikinę, kad jeigu išauklės ją tylią, ramią, paklusnią, ji visada darys, tai, kas jai bus sakoma, ir niekada nepateks į bėdą. Kol jie turi galimybę mergaitę artimai kontroliuoti, taip ir būna. Tačiau galiausiai tėvai priversti ją išleisti į pasaulį, o tuomet ji ieško, kam vėl galėtų paklusti. Būtent paklusnumas ir tampa rizikos veiksniu, nes žmogus nesugeba priimti savarankiško sprendimo.

„Taip jau yra visuomenėje, kad mergaitės dažniausiai ruošiamos pasyvesniam vaidmeniui, berniukai – aktyvesniam. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė. Pakankamai rasime tėvų, kurie ir iš berniukų išaugina pasyviam vaidmeniui skirtus žmones. Jei šiuo atveju ir neišsivystys rizikingas seksualinis elgesys lytiškai plintančių ligų atžvilgiu, nėštumo atžvilgiu – tikrai. Būtent tokie jaunuoliai yra „suvystomi“ merginų, kurios nusprendžia, kad joms šito vaikino reikia“, - teigė pašnekovas.

Anot psichologo, esančią nelygybę tarp vyrų ir moterų kitose mūsų visuomenės srityse taip pat galima analizuoti per minėtus vaidmenis. Jei moteris išauklėta žemesniam savęs vertinimui, ji nereikalaus „lygaus“ atlyginimo ir darbe. „Nors sakoma, kad moterys gauna tose pačiose pozicijose mažiau už vyrus, reikia pripažinti, kad jos labai dažnai ir neprašo daugiau. Jos taip pat mano, kad vyras toms pačioms atsakingoms pareigoms tinka labiau“, - įsitikinęs psichologas.

Beje, seksualinėje srityje vis dar vyrauja dvigubi standartai. Pavyzdžiui, jei vaikinas seksualiai aktyvus, jis yra eržilas, kietuolis. Jei tai mergina, ji – kekšė. „Jei palyginsime kylančias asociacijas, „eržilas“ yra daug pozityvesnis žodis. Taigi merginas šis socialinis spaudimas šiek tiek sulaiko, todėl jos vėliau pradeda lytinį gyvenimą, turi mažiau atsitiktinių partnerių. Kita vertus, proporcija vis labiau lyginasi“, - teigė V. Legkauskas.

Pašnekovo teigimu, vienas iš pavyzdžių, kaip toli ši lygybė gali nueiti, yra rūkymas. Maždaug prieš 20 metų rūkanti moteris buvo vos ne automatiškai kekšė. Tai buvo visiškai nepriimtina. Naujausių tyrimų duomenimis, paauglės mergaitės rūko netgi dažniau už berniukus.

„Taigi tendencijos keičiasi, tik skirtingose srityse skirtingu tempu. Rūkymui, žinoma, didelės įtakos turėjo reklama. Merginos labiau nei berniukai rūpinasi savo įvaizdžiu, joms svarbu, kaip atrodo, todėl jas labiau veikia reklama, kuri orientuota į įvaizdį. Nors tabako reklama dabar uždrausta, bet toks sprendimas ir buvo priimtas dėl pastebėtų tendencijų“, - sakė psichologas.

Konservatyvioje Lietuvoje – pedofiliškiausias įstatymas

Lyčių vaidmenų pokyčius pašnekovas sieja su bendru visuomenės demokratėjimu. Kadangi visame pasaulyje gyvenimas intensyvėja, visuomenė nebegali sau leisti prabangos iš gyvenimo išstumti kurios nors žmonių grupės. Jei tam tikra grupė yra diskriminuojama, ji negali prisidėti prie visuomenės gerovės. Tuo tarpu kuo daugiau žmonių save realizuoja, tuo visuomenė yra stipresnė ir konkurencingesnė.

„Dėl demokratėjimo egzistuoja dvi nuomonės. Vieni teigia, kad dabar, kai viskas galima, kai nyksta normos, vaikai į lovą ims gultis nuo 13-kos. Kita vertus, demokratėjimo, taip pat ir seksualinėje srityje, tendencija pakankamai neišvengiama. Galima su ja kovoti, bet tai būtų kova su vėjo malūnais. Kitas kelias – kurti mokymo ir švietimo sistemas, kurios atsižvelgtų į visuomenėje vykstančias tendencijas ir suteiktų žmonėms reikiamą informaciją.

Psichologiškai 12 metų vaikas neturi jokio noro santykiauti seksualiai. Jis tai gali daryti tik dėl socialinio spaudimo. Jeigu mes išmokysime jį atsispirti socialiniam spaudimui, sukursime aplinką, kurioje nekuriama dirbtina mada, amžiaus jaunėjimą galime sustabdyti. Saugojimasis arba nesisaugojimas nuo nėštumo yra taip pat išimtinai informacijos dalykas. Nesisaugo tie, kurie mano, kad jiems negali nutikti nieko bloga“, - įsitikinęs V. Legkauskas.

Kitaip tariant, jeigu norime mažiau nesantuokinių vaikų, mažiau vaikų, turinčių vaikus, mažiau pamestų vaikų, mažiau vaikų, kurie jau iš anksto gimsta blogiau pasiruošę gyventi dėl prastos sveikatos, reikia visuomenės švietimo, o ne normatyvinio reguliavimo. Švietimas pirmiausiai turi būti formuojamas remiantis mokslu, o ne vienų ar kitų asmenų moralinėmis nuostatomis.

„Normatyvinis reguliavimas turi būti griežtas tik vienoje srityje – Lietuva turi vos ne patį pedofiliškiausią įstatymą Europoje pagal amžių, nuo kada žmogus traktuojamas kaip galintis savo noru santykiauti seksualiai. Žinoma, kartkartėmis atsitiks, kad suguls du 14-mečiai ar net 13-mečiai, tačiau kai legalizuojame galimybę 20-mečiui ateiti pas 14-metį, tai jau didžiulė bėda. Mano nuomone, amžius turėtų būti pakeltas iki 18-kos“, - mano psichologas.